vedinas

vẽdinas, -à adj. (3^b) DŽ, OGLII184, DūnŽ, -a (1) NdŽ, Lpl, Trk, Sd 1. I, BzF196(Prk), Š kuris eina su kuo kartu, padeda kam eiti, eidamas ką veda, vedantis: Ji išėjo vaikais vedinà NdŽ, KŽ. Taip i vaikščioju vienu vaiku vedinà, kitu nešina LKT108(Tt). Bet tuo akimirksniu uždususi, išraudusi, Einį už rankos vedina, įbėgo Ilžė Karalikė I.Simon. Pabroliu vẽdina nuotaka kloniojas JR54. Anos įejo su tais vyrais vẽdinos Grg. Išejau su vaikais vedinà, bijojau vienus palikti Krš. Motinos vienais vaikais vedinos, kitais nešinos skubėjo į miškus ir kalnus M.Valanč. Mokytoja nuejo vaikais vedinà Všv. Lotui įsakė, idant prasikraustytų anksti iš miesto vedinas pačią ir vaikus ir nesidairytų į užpakalį A1885,81. Su tais vištyčiais paejo vẽdina Gršl. Liepė [vilkas šuniui] ateiti su liudytojais vedinam (ps.) S.Dauk. ^ Ejo Elena aplink peliną, samčiu nešina, vaikais vẽdina Trk. 2. kuris eidamas ką veda, tempia su savimi: Ana eita šunimis vẽdina J. Ans eina vẽdinas tuo arkliu, išsimainęs Gd. Eita trimis žvėrimis vẽdina (ps.) Pj. Baltaragis palšiuku vedinas ėjo su Cinoku greta šnekėdamas Žem. Ejo kaimynas arkliu vẽdinas į jomarką Gd. Tėvas šuniu vẽdinas išejo į medę Skd. Pavogė baltą karvę, šmotais numaliavojo i padirbo juodmargą, ir ištraukė į turgų vẽdinas End. Pabėgo lapė keliais lapiukais vedinà – kame aną rasi! Štk. Vieną rytą žmogus einąs ten tokiu keliuku, arklelį vẽdinas Nv. Važiavom karve vedinì (prisirišęs prie ratų) Grd. Visu keliu raitas jojau, par tiltalį vẽdins ejau (d.) Mžk. ^ Ejo eidinas, bizde vẽdinas, klausė šiaudinio, kur gulia čiukčinis (žmogus, avis, šuo ir paršelis) Yl. 3. kuris eidamas stumia ką: Sunku užsikarti ant dviračio, geriau vedinái vesties Lkž. 4. kuris eina po priešakyje, vadovauja: Į trobą įtraukė gaidys vẽdinas visą būrį vištų NdŽ. Tada Vytautas sutraukęs daug kareivių, traukė Taktamišiu vedinas prieš Timurkutkulą A1883,108. Aš ejau po pirma visa ta armija vẽdinas Krt.